Šiemetinė metų sandūra man įsiminė ne įprastiniais Naujųjų sutikimo atributais, o pirmu šiais metais ir tikrai labai įspūdingu sniego mūšiu. Pradžioje apmėtę viens kitą, vėliau persikraustėme į viešesnę vietą, į tą baltą siautulį įtraukdami ir aplinkinius. Tikrai smagu buvo matyti ne atbukusius girtus veidus, o gyvas ir linksmas šypsenas. Niekas iš pro šalį ėjusių nepyko už iš neaišku kur atskriejusią gniūžtę, o nemažai net atsakydavo tuo pačiu. Išmaudyti sniege – puikus susipažinimo būdas! Vakaro vinis – mūšis tarp mūsų ir pro šalį ėjusio lenkiško jaunimėlio(turistų). Aukų pavyko išvengti!