Kalėdiniai ritualai


Svarstau, ar labai blogai pasielgiau nesiųsdamas kalėdinių sms’ų. Taip, malonu gauti pasveikinimą. Bet ar tas šablonas, kurį išsiunti pusei adresų knygelėje esančių kontaktų tikrai yra sveikinimas? Dažnai iš kelių žmonių ‘ateina’ identiški sms’ai, arba šalia tavęs sėdintis žmogus, žvelgdamas į savo telefoną, juokiasi iš to paties “originalaus” “kalėdinio” linkėjimo. O ir pažvelgęs į šalia sėdintį mažąjį giminaitį, visą vakarą nepaleidžiantį iš rankų “mobiliako” ar prisiminęs savo ankstesnias Kalėdas “online” suvoki, kokiu absurdu tai kvepia.

Ar nepagalvojat, kaip malonu būtų imti ir pamiršti tuos visus privalomus kalėdinius štampus: privalomus sveikinimų siuntimus, privalomą dovanų pirkimą, privalomą stumdimąsi užtvindintuose prekybos centruose, privalomą važiavimą ten, kur priklauso būti per tokias šventes, privalomą apsirijimą, ir visus ritualus, sukurtus tam, kad paskandintų Šv. Kalėdas?!

2 Responses to “Kalėdiniai ritualai”

  1. Viktoras says on :

    Na kol busime mes, tol manau ir gyvuos tos tradicijos… :) O seip as irgi pries sms siuntima, ta prasme pries identiskus sms…

  2. elzbieta says on :

    Aš irgi šiais metais niekam nesiunčiau tų sms. Ir lyg koks kaltės jausmas kiekvieną kartą būdavo kokią gavus pačiai. Gal žmonėms gautas sveikinimų kiekis rodo kiek jie rūpi kitiems, kiek turi draugų, ar dar kokią nesąmonę? :)

Leave a Reply