Pamenat, kaip Kalėdų laukdavom vaikystėje? Kai dar nuo rudens skaičiuodavom iki TOS dienos likusias savaites, dienas, valandas.. Pamenat, kaip visada per Kalėdas snigdavo, bet nebūdavo šalta ir sniegas maloniai girgždėdavo po kojomis. Pamenat, kaip iš džiaugsmo suspurdėdavo širdis namie radus parneštą ir dar nepapuoštą eglutę ir tas smagias akimirkas ją puošiant? Pamenat kaip ateidavo Kūčios ir susirinkdavo visa šeima. Šurmulys, visi sveikinasi, kalbasi, pradedamas ruošti stalas, skubama. Ir tu gauni darbo: nunešti lėkštes, sutvarkyti įrankius, į puodelius įpilti gėrimo. Tada keliaujama į bažnyčią. Baisus susispaudimas, nėra oro, mišios tau atrodo baisingai ilgos. Joms pasibaigus nekantrauji, kol seneliai šventoriuje pasveikins visus pažįstamus. Darosi vėsoka. Pagaliau patraukiam. Su pusbroliais mėtaisi sniegu. Veidai dega, pirštinės šlapios, ausys kaista. Štai jau ir esi namie. Nešamos karštos bulvės, tau pavedama suskaičiuoti patiekalus. Teta vistiek perskaičiuoja. Ginčijiesi ar skirtingas duonos rūšis galima skaičiuoti kaip skirtingus patiekalus. Bet vistiek visada maisto rūšių daugiau nei 12. Sulaukiami paskutiniai vėluojantys. Senelis sukalba maldą, išdalijamos plotkelės, prasideda jų laužymas ir dalijimasis. Atlauži, duodi atlaužti savo, palinkėjimas. Pamatai su kuo dar nelaužei ir skubi į kitą stalo galą. Pamažu visi grįžta į savo vietas. Bulvės dažomos į kanapes, valgoma įvairiausiai paruošta silkė.. Skaičiuoji, kiek skirtingų patiekalų ragavai. Ant stalo pagaliau atsiranda aguonų pienas ir kūčiukai. Tuoj ateis Kalėdų senelis su dėdės batais.. Kalėdos.

This entry was posted on Saturday, December 22nd, 2007 at 2:38 pm and is filed under 1. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.