Man patinka mediniai daiktai, todėl namuose turiu jų daug, ypač įvairių dubenėlių, lentelių, šaukštų. Kelis jau sugadinau ir turėjau išmesti. Gal galite patarti, kaip juos tinkamai prižiūrėti Ir dar, gal žinote, kaip pašalinti iš senovinio stalo nuo karštų puodukų atsiradusias dėmes?

Kaip prižiūrėti namuose esančius medinius daiktus pataria VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdas Raimondas Ribačiauskas:

Naujus medinius virtuvės įrankius per naktį palaikykite obuolių acte – tuomet į juos ne taip gersis maisto kvapai. Po to leiskite išdžiūti. Dubenėlius ištrinkite alyvuogių aliejumi, tik jokiu būdu neplaukite plovikliais ar pamuilėmis. Paskalaukite šiltu vandeniu, o išdžiūvusius vėl patrinkite alyvuogių aliejumi.

Senus įrankius atnaujinsite pašveitę juos plieno kempinėle, o po to sutepkite aliejumi ir gerai įtrinkite.

Nuo peilio likusius rėžius iš pjaustymo lentelės pašalinsite kelioms valandoms uždengę lentelę drėgnu rankšluostėliu – nuo drėgmės medžio pluoštas išbrinks.
Nors medis ir kietas, tačiau lengvai pažeidžiamas. Lakas apsaugo medį, bet laikui bėgant susidėvi. Visų rūšių medį gadina ir drėgmės perteklius, ir pernelyg sausas oras, ir saulės spinduliai.

Medinius ir ypač senovinius baldus geriausia blizginti bičių vaško tepalu, nes silikoniniai blizgikliai aptraukia medį sluoksniu, kurį sunku pašalinti. Bičių vaško tepalo galite pasigaminti patys, o laikykite jį plačiakaklyje stiklainyje, kad galėtumėte į jį pamirkyti skudurėlį. Jei blizgiklis sukietėja, įstatykite stiklainį į karštą, bet ne verdantį vandenį.

Blizgiklio receptas

Stambiai sutarkuokite 50 g bičių vaško, po to sutarkuotą vašką suberkite į užsukamą stiklainį, įpilkite 150 ml terpentino (pakaitalai netinka) ir nestipriai užsukite dangtelį. Įstatykite stiklainį į karšto vandens dubenį. Kad greičiau ištirptų vaškas, stiklainį galite truputį pakratyti – iš mišinio pasigamins tąsus tepalas, kurį palikite atvėsti.

Įvairios gudrybės:

- seną blizgiklio sluoksnį bei pirštų žymes valykite acto ir vandens lygių dalių mišiniu ir tuojau pat nutrinkite,

- prilipusį popierių patepkite aliejumi,

- jei pintos kėdės sėdynė dumba, išmirkykite ją labai karštame vandenyje, paskui palikite išdžiūti saulėje arba prie radiatoriaus,

- blizgesį gaivinkite sumaišę po 2 šaukštus acto, terpentino bei etilo spirito su šaukštu sėmenų aliejaus.
Kaip valyti dėmes nuo medžio paviršiaus:

- alkoholis ant lakuoto medžio paviršiaus palieka baltas dėmes, todėl išlietą jį reikia tuojau pat nušluostyti, dėmes išvalyti medienos blizgikliu, o jei nepadeda, parieviui trinkite minkštu skudurėliu, pamirkytu metalo blizgiklyje,

- karščio dėmės gali atsirasti, jei karštus indus ant medinio paviršiaus statysite be padėkliukų. Parieviui įtrinkite metalo valiklio tepalu, vietoje jo galima naudoti tirštą aliejaus ir druskos tyrę – ją palikite porai valandų, paskui nublizginkite.

Patarimai sumaniusiems puošti virtuvę medžiu:

Medžiu kalkite tas vietas, kurių nedengia spintelės, šaldytuvas, viryklė bei kita virtuvėje esanti buitinė įranga.

Negalima uždengti radiatorių – iki jų būtina palikti 5-10 cm tarpą.

Tvirtinant dailylentes prie elektros jungiklių ir kištukinių lizdų, kad juos būtų lengviau pasiekti, palikite nedideles nišeles.

Be to, medis su laiku keičia spalvą, t.y tamsėja, ypač tai aktualu juodalksniui, kuris tampa daug raudonesnis jau po metų, pušis – geltonesnė. Spalvų beveik nekeičia beržas ir drebulė.

Norisi priminti, kad grindis reikia daryti iš skietmedžių, nors pušinės ir eglinės grindys yra labai gražu, bet nepraktiška, numetus bet kokį daiktą, lieka žymė ir t.t.

Šaltinis: “Lietuvos sveikatos” priedas “Sveika šeima”

Spalvų mada atspindi žmonių ir epochos supratimą apie grožį, gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, o ja sekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgaidžius ir taip kuria legendą.

Kai kurie senovėje madingų spalvų pavyzdžiai:

Senovės fivanų šventovėse buvo naudojami šviesiai žali, žydri ir švieisiai rožiniai atspalviai. Buvo tikima, kad jie stiprina sveikatą. Raudonmedžio baldai pabrėždavo svarią visuomeninę padėtį, raudonai purpurinis interjeras buvo laikomas . Po antrojo pasaulinio karo interjere dominavo švelnūs vaikiški ir auksiniai atspalviai. Taip buvo siekiama per karą savo namus praradusiems žmonėms sukurti saugumo ir namų jaukumo įspūdį. Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaus tautybė, jo socialinė padėits, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgi gamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos sąlygos. Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerų spalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo prie saulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniau renkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesi šviesūs ir švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai. Mūsų klimato zonoje rekomenduojama į šiaurę išeinančioms patalpoms naudoti šiltus atspalvius, į pietus išeinančioms patalpoms- šaltus atspalvius. Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiame pasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas ir jų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mes jaučiamės ir norėtume jaustis. Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinkti tradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apie norą pasirodyti amžinų vertybių šalininku.

Žmogus, besirenkantis madingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku. Su gamta susiliejantys ir pereinamieji atspalviai laikomi tradiciniais, meninei aplinkai būdingos neįprastos kombinacijos ir kontrastai- naujovėmis. Šiandien madinga: Baltos spalvos gaivumą rekomenduoja pabrėžti žaliai salotiniais ir švelniai rožiniais atspalviais.

Amžiną, solidžią pilką spalvą patariama papildyti paslaptingu purpuriškai violetiniu arba neblėstančią meilę simbolizuojančiu rožiniu- alyviniu atspalviu. Kai kada tam, kad nelygus arba sutrūkinėjęs paviršius atrodytų įdomus, ant vienspalvės sienos galima pavaizduoti savotiškus ornamentus arba intriguojantį piešinį. Kuriant spalvinę aplinką reikia atsižvelgti į tai, jog šalia negali dominuoti dvi lygūs spalviniai paviršiai. Antram paviršiui rekomenduojama naudoti achromatines spalvas, t.y., įvairius pilkus ir baltus atspalvius. Dominuojant dviems lygiems spalviniams paviršiams žmonės greičiau pavargsta ir teigiamas spalvų poveikis veikiau virsta spalviniu trukdžiu. Keičiant spalvų šviesumą- tamsumą- sodrumą bei apšvietimą spalvos gali veikti visiškai priešingai.

Spalvų poveikis

· Raudona – jaudrina, šildo, atveria. Raudona spalva apipavidalinta patalpa atrodo mažesnė, šildo ir jaudrina. Raudonos spalvos pagalba galima optiškai pažeminti lubas, bet tai sukuria nejaukų slėgio įspūdį. Raudona spalva tinka patalpoms, kuriose reikia palengvinti darbo monotoniškumą. Vien raudonais atspalviais apipavidalintos patalpos nors ir jaudrina, bet, tuo pačiu metu, ir greitai sukelia nuovargio jausmą. ·

Rožinė– nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja. ·

Tamsiai raudona ir purpurinė simbolizuoja šventiškumą ir svarbą. ·

Rudai raudona – švelni ir minkšta, sukuria tikrumo pojūtį. ·

Rudai smėlinė atstato pusiausvyrą, sumažina per didelį aktyvumą. ·

Oranžinė tinka valgomajam, virtuvei, vaikų kambariui. Oranžinė spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą. ·

Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams. Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, sukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu. ·

Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti. Žalias kilimas primena minkštą ir malonią žolę, žalios sienos mena gamtos spalvas. ·

Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Mėlynos patalpos atrodo erdvesnės ir vėsesnės. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui. Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas. ·

Violetinė tinka solidumui, gilumui, garbei pabrėžti. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save. ·

Pilka spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Šaltinis: http://www.baldai.perku.net

Įsigijote naują būstą, o gal turimą atnaujinote iš pagrindų? Keitėte viską, ką tik galima – langus, grindis, sienų spalvą ir net jų vietą… Kambariai dar kvepia dažais, o juose taip trūksta baldų… Juk nesinori naują kambarį apstatyti foteliais, atsivežtais iš ankstesnio būsto, ar tėvų padovanota jau trečiąjį dešimtmetį skaičiuojančia sofa. Vakarų šalių vartotojai baldus keičia kas penkerius dešimt metų.

Rytų specialistai teigia, kad geriausiai jaustis turite kambaryje, kuriam baldai gaminami pagal individualų užsakymą.
Kaip išsirinkti tinkančius ir patinkančius baldus, kad kaina galutinai nesužlugdytų jau ir taip remontų gerokai nustekento šeimyninio biudžeto? Juk net panašios sofos skiriasi daug kuo – pradedant vidinėmis konstrukcijomis, baigiant apmušalais. Medžiagų, panaudotų vidinėse detalėse, žinoma, nematyti, kaip ir labai svarbių baldui detalių jungimo būdų, o apmušalų kokybė išryškės tik po pusės metų…

Kas svarbu ieškant kokybiškų minkštųjų baldų?

Kaina

Tikriausiai iš patirties žinote, kad didelė kaina dar nebūtinai garantuoja aukštą kokybę. Iš plataus asortimento neretai galima įsigyti prastą baldą už nemenką kainą arba atvirkčiai.
Perkant minkštuosius baldus svarbu nors kiek nusimanyti apie jų gamybą ir sandarą. Nemažai naudingos informacijos gali suteikti ir baldo gamintojo vardas. Jeigu gamintojas yra patikimas, galite gauti išsamią informaciją apie baldo sandarą. O nežinomo gamintojo žema kaina parduodamo baldo kokybe reikėtų pasidomėti ypač atidžiai.

Vidinės konstrukcijos

Būtinai sužinokite, kokios vidinės detalės, iš kokios medžiagos ir kaip yra pagamintos, įsitikinkite, kad laikančioji baldo konstrukcija yra patikima ir tvirta. Patikimos medžiagos, iš kurių gali būti surinkti minkštieji baldai, – tai lapuočių mediena (kietmedis) ir klijuota fanera. Tačiau lapuočių mediena naudojama tik aukščiausios kokybės ir brangiuose balduose. Baldams tinka ir spygliuočių mediena (kokybiška, gerai išdžiovinta, nešakota), kai kurios detalės gaminamos iš medžio drožlių ir plaušo plokščių. Gerai išdžiovinta mediena garantuoja, kad medinių detalių forma bus stabili, o naudojami baldai negirgždės. Vidinių detalių jungimo būdai taip pat labai svarbūs: patikimiausi iš jų – dygiuota ir klijuota mediena, metalinės sąvaržos ir varžtai.

Kai kurie baldų gamintojai, taupydami laiką ir pinigus, minkštųjų baldų karkasus sutvirtina kabėmis, tačiau toks baldas nėra labai patvarus.

Transformacijos ar pertvarkymo mechanizmai

Iš pirmo žvilgsnio visos sofos tokios skirtingos. Tačiau pagal transformacijos mechanizmą, kuriuo baldai pertvarkomi išskleidžiant, išlankstant ar ištraukiant į gulimąją padėtį, sofas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: ištraukiamos į priekį (”prancūziškas” būdas, kai naudojamos medinės konstrukcijos, arba “amerikietiškas”, kai naudojamos metalinės spyruoklės), sofa–knyga (baldas, kuris išsilanksto pagal išilginę ašį) ir sofa su atlenkiamais šonais.

Rinkdamiesi minkštuosius baldus nepamirškite, kad jie skirti sėdėti, t. y. poilsiauti, o ne kasdien miegoti. Nuolat eksploatuojamos sofos–lovos tarnavimo laikas neišvengiamai trumpėja, greičiau susidėvi minkštoji dalis bei transformacijos mechanizmas. Galbūt todėl užsienio gamintojai naujausiose kolekcijose retai besiūlo minkštųjų baldų modelius su miegamąja dalimi. Patikimiausias transformacijos mechanizmas, kai sofa atsiverčia tarsi knyga, tačiau jis būtinai turi būti metalinis. Toks mechanizmas atlaiko iki 3 000 ciklų.

Minkštieji baldai gali būti su patalynės dėže arba be jos. Jei yra dėžė, skirta patalynei laikyti, jos konstrukcija turi užtikrinti patogų priėjimą prie patalynės ir jos vėdinimą, o minkštosios dalys turi saugiai fiksuotis, kai yra pakeltos.

Kai kurie baldai turi pertvarkymo mechanizmus – tai puiki galimybė savarankiškai komplektuoti ir pertvarkyti baldus, be to, tai ypač geras sprendimas apstatant mažus butus. Tačiau įsitikinkite, kad pertvarkomosios baldo dalys lengvai juda. Tarp atskirų dalių neturi būti didelių tarpų ir įdubimų, tuomet bus patogu tiek sėdėti, tiek gulėti.

Ypač svarbu, kad baldai būtų patogūs sėdėti, todėl atkreipkite dėmesį į kampą tarp sėdimosios dalies ir atlošo. Jis neturi būti status, o tuo labiau smailas. Kampas tarp atlošo ir sėdimosios dalies turėtų būti didesnis kaip 90° ir mažesnis kaip 120°. Sėdimoji plokštuma priekinėje dalyje turėtų būti keliais laipsniais pakelta – tokia konstrukcija patogesnė kūnui.

Minkštoji dalis

Labiausiai dėvima minkštųjų baldų dalis – sėdimoji, todėl būtina pasidomėti, kaip ji pagaminta. Dažniausiai minkštoji dalis formuojama iš porolono.

Tam turi būti naudojama medžiaga, kurios tankis nemažesnis kaip 25–30 kg/m3, o kietumas 3,5–4,0 kPa. Baldų gamybai naudojamas ir labai elastingas putų poliuretanas – HR porolonas. Šis porolonas pasižymi spyruokliniu efektu, yra labai tamprus ir ilgaamžis. Ši medžiaga savybėmis pralenkia įprastą poroloną. Tačiau ir ją naudojant galioja taisyklė, kad kuo didesnis porolono sluoksnio tankis, tuo ilgiau jūsų baldai “neišsisėdės”. Mažo tankio medžiaga greičiau praranda formą, be to, ir medikai nepataria rinktis ypač minkštų baldų.

Porolono sluoksnis turi būti sutvirtintas. Tam naudojamos plokščios spyruoklės arba pinti guminiai diržai. Sofos atlošas apkraunamas mažiau, todėl jam gaminti gali būti naudojamas ir mažesnio tankio porolonas.

Sėdimoji dalis gali būti gaminama naudojant ir lateksą. Tai bene patikimiausia medžiaga minkštiesiems baldams, tačiau brangi.

Baldų sėdynė gaminama ir iš spyruoklių bloko. Tai senas ir patikimas būdas, turintis ir privalumų, ir trūkumų. Jeigu spyruoklės netinkamai sujungtos, po jomis nėra minkšto sluoksnio, baldai gali girgždėti. Negirgždės toks spyruoklių blokas, kuriame panaudotos “kišeninės” spyruoklės, kai kiekviena spyruoklė įdėta į atskirą maišelį. Svarbu, kad spyruoklių blokas būtų uždengtas. Ant spyruoklių turėtų būti ne mažiau kaip 3 cm storio minkštos medžiagos sluoksnis: maždaug 1 cm storio veltinio tipo medžiaga, mažiausiai 2 cm storio porolonas ir įvairūs minkštinamieji sluoksniai.

Baldų apmušalai

Renkantis baldų apmušalus nepakanka pasikliauti vien savo skoniu. Baldams apmušti naudojama medžiaga sudaro didžiausią gaminio savikainos dalį. Apmušalams turi būti naudojamas atsparus dėvėjimuisi, neblunkantis baldinis audinys. Įsigijus pigų gaminį, po kurio laiko ant sėdimosios dalies ar porankių gali tekti net ir skyles lopyti. Baldams skirti audiniai gali būti tiek natūralių pluoštų, tiek sintetiniai, tiek mišrūs, todėl būtinai pasidomėkite pasirinkto baldo apmušalų sudėtimi, kad vėliau galėtumėte pasirinkti tinkamas valymo priemones.

Baldų gamintojai pirkėjus vilioja galimybe patiems pasirinkti patinkančius baldų apmušalus, tačiau iš mažų medžiagos pavyzdžių sunku įsivaizduoti, kaip atrodys pagaminti baldai. Siūlome nepamiršti, kad renkantis būsimų baldų apmušalus reikia įvertinti sofos modelį. Jeigu yra daug dekoratyvinių siūlių ar klosčių, geriau apmušalams rinktis lygią vienspalvę medžiagą, antraip sudėtingas modelis gali išderinti gėlėtos, o juo labiau languotos medžiagos simetriją bei piešinio vientisumą, o raštui suderinti reikės žymiai daugiau medžiagos, taigi ir gaminio kaina pakils.

Svarbi ne tik apmušalų, bet ir siūlių bei furnitūros kokybė. Atidžiai apžiūrėkite baldus, kuriuose naudojamos dekoratyvinės siūlės. Dekoratyvinės dvigubos siūlės turi būti lygiagrečios, be nutrūkusių siūlų, be praleistų dygsnių. Minkštosios dalys, suformuotos iš atskirų elementų, dažnai turi užtrauktukus. Patikrinkite, kaip jie įsiūti. Užtrauktukai balduose labai patogūs, nes galima pamatyti, iš ko pagaminti minkštieji elementai, o prireikus išvalyti ar pakeisti apmušalinę medžiagą.

Jei ieškote kokybiškų minkštųjų baldų už minimalią kainą:
- kuo daugiau sužinokite apie patikusių baldų vidinę konstrukciją ir minkštąsias medžiagas;
- baldų apmušalus rinkitės ne tik pagal spalvą. Paklauskite apie apmušalų sudėtį, ilgaamžiškumą, valymo priemones ir pan.;
- pasidomėkite, kas yra baldo gamintojas;
- kritiškai įvertinkite bendrą gaminio vaizdą, o kilus bent mažiausiai abejonei dėl konstrukcinių sprendimų, patogumo ar kainos, ieškokite kvalifikuoto pardavėjo patarimo.

Nepagailėkite laiko ir išsirinksite tikrai gerus baldus, net ir neturėdami specialių žinių. Gerų pirkinių!

Šaltinis: www.moteris.lt